vieniomis

vieniomis adv. Sut, BzF198, vienioms M 1. atskirai, pavieniui: Valandoj smerties kiekvieno, kuris destis vieniomis SPI26. 2. vienas prieš vieną: Pats vienas aba vieniomis susitiko su pulkais visais neprietelių mūsų, neturėdamas prieg sau kareivių nei padėtojų kokių SPII229. Susitinkąs vienioms SD¹42. Susimušu vienioms SD¹42.